- aktualus
- aktualùs, -ì adj. (4) kalbamuoju metu svarbus: V. Montvila atsiliepė į visus aktualiuosius gyvenimo momentus rš.
Dictionary of the Lithuanian Language.
aktualus
Look at other dictionaries:
aktualus — aktualus, i Bendroji informacija Kirčiuotos formos: aktualùs, aktualìKirčiuotė: 4 Rūšis: nauja žodžio reikšmė Kalbos dalis: būdvardis Kilmė: plg. anglų k. actual: 1. faktinis, tikras(is); 2. dabartinis, dabar esantis. Papildoma informacija:… … Lietuvių kalbos naujažodžių duomenynas
aktualus — aktualùs, aktuali̇̀ bdv. Aptar̃ti aktuãlų rei̇̃kalą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aktuali — aktualùs, aktuali̇̀ bdv. Aptar̃ti aktuãlų rei̇̃kalą … Bendrinės lietuvių kalbos žodyno antraštynas
aktualumas — aktualùmas sm. (2) → aktualus: Klausimo aktualùmas DŽ … Dictionary of the Lithuanian Language
atplėšimas — atplėšìmas sm. (2) 1. H, N → atplėšti 3: Laiško atplėšìmas BŽ481. 2. LL119 → atplėšti 5: Neteisingas atplėšimas padarė per skaudžią žaizdą Blv. ║ refl.: Grigorijus, jausdamas džiaugsmingą išsilaisvinimą, atsiplėšimą nuo tikrovės ir minčių, gėrė … Dictionary of the Lithuanian Language
didžvaldis — dìdžvaldis, ė smob. (1) dvarininkas didžiažemis: Juose abiejuose yra aktualus žemių didžvaldžių klausimas rš … Dictionary of the Lithuanian Language
feljetonas — feljetònas sm. (2) TrpŽ gyvai ir sąmojingai parašytas aktualus laikraštinis straipsnis, išjuokiantis ir smerkiantis trūkumus ir neigiamus tikrovės reiškinius … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvas — gyvas, à adj. (3) 1. turintis gyvybę, gyvenantis, nemiręs: Aš regiu jį gyvą, vedantį minias į kovą S.Nėr. Likau gyvas, sveikas ir džiaugiuos Dbk. Gyvumo gyvas, bet nebesu sveikas Šts. Žmogus nei gyvas, nei miręs S.Dauk. Mano motyna dar gyvà K.… … Dictionary of the Lithuanian Language
gyvybinis — gyvybinis, ė adj. (1) FT; M, gyvỹbinis (1) BŽ484 → gyvybė. 1. svarbus; būtinas, aktualus: Kova už taiką – visų tautų gyvybinis reikalas sp. Liaudies švietimas, tolesnis jos kultūros kėlimas – gyvybinis partinių organizacijų uždavinys (sov.) sp.… … Dictionary of the Lithuanian Language
lapelis — lapẽlis sm. (2) 1. bot. sudėtinio lapo atskiras lakštas: Lapų lapeliai visi kotuoti P.Snar. 2. BzF133 ausies lezgelis. 3. aktualus vieno lapo spaudinys: Išdidus generolas nežinojo, kad ir jo bute pasimaišo slaptų lapelių, kuriuos dukrelė… … Dictionary of the Lithuanian Language
